Kulių miestelis įsikūręs Žemaičių aukštumos vakariniame šlaite, tai didžiausia Plungės rajono seniūnijos gyvenvietė. Per Kulius teka Alantas, Trumpė, netoli randasi Reiskių aukštapelkė – Reiskių tyras. Vietovės čia miškingos, įkurtas Kulių kraštovaizdžio draustinis.

Miestelis pradėjo kurtis XVI a. pabaigoje. 1644 m. Kuliuose pastatyta pirmoji bažnyčia. XIX a. plačią švietėjišką veiklą čia vykdė kunigas Kazimieras Skrodskis, o 1898 m., atvykus Juozui Tumui – Vaižgantui, Kuliai tapo knygnešių veiklos centru. Taip pat čia augo ir mokėsi rašytoja Sofija Kymantaitė – Čiurlionienė. Nuo senų laikų Kuliai garsėja švč. Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidais.

Kulių krašto lankytinos vietos ir edukacijos

Kulių krašto muziejus

2017 m. liepos 15 d. atkurtas Kulių krašto muziejus savo istoriją skaičiuoja jau šeštą dešimtmetį. Čia jūsų laukia atnaujinta ekspozicija, suteikianti puikią galimybę per trumpą laiką susipažinti su šio jaukaus miestelio istorija, gyvenimo būdu, būdingiausiais šiam kraštui verslais, žymiausiais žmonėmis.

Muziejaus ekspozicijoje galima pamatyti: akmeninių įrankių rastų Kulių apylinkėse, radinių iš Gondingos piliakalnio ir Reiskių tyro, tarpukario buities darbo įrankių, karo meto radinių. Taip pat galima susipažinti su monetomis ir banknotais, cirkuliavusiais Kulių krašto apylinkėse, nuo carizmo laikotarpio iki mūsų dienų. Galima pamatyti spaudos draudimo laikotarpio leidinius. O, kad lankytojams būtų patogiau, ekspozicija suskirstyta į stendus, skirtus tarpukariui, rezistencijai, kolūkiui, medicinai, kultūrai, Kuliams po 1990-ųjų. Čia įrengta atskira salė, kurioje būsite supažindinti su Kulių knygnešiais, miestelio bažnyčia, senąja spauda bei įžymiais žmonėmis, kaip Sofija Kymantaite – Čiurlioniene ir J. T. Vaižgantu.

Šaltinis @visitplunge.lt

Foto: @pamatykLietuvoje.lt

Vaižgantas Kuliuose

1898 – 1901 m. Kulių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčioje vikaru buvo kun. Juozas Tumas -Vaižgantas, rašytojas, redaktorius, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas, švietėjas.  Kulių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia (architekto Karlo Eduardo Stramdmano projektas) baigta statyti 1900 metais.  Netoliese dar stovi raudonų plytų dviaukštis namas – buvusi klebonija, kurioje gyveno ir draudžiamų lietuviškų knygų slėptuvę buvo įrengęs  vikaras J. Tumas – Vaižgantas. Prie pastato yra pritvirtinta memorialinė lentelė. 1989 m. bažnyčios šventoriuje buvo pastatyta medinė skulptūra (medžio skulptorius V. Stumbras), skirta pagerbti  kunigo ir švietėjo J. Tumo atminimą.  1994 metais, minint kunigo 125-ųjų gimimo metų  sukaktį,  netoli miestelio prie tvenkinio pasodintas Vaižganto ąžuolynas – 125 ąžuoliukai.

1898 m. rugpjūčio 10 d. kunigas Juozas Tumas Vaižgantas iš Mosėdžio buvo perkeltas vikaru į Kulius. Čia gyvendamas jis redagavo „Tėvynės sargą“ ir platino Rusijos caro valdžios draudžiamą lietuvišką literatūrą. Kuliai  labai tiko slaptam kunigo darbui: atoki vietovė, netoli rusų – vokiečių siena, iki Gargžduose buvusio sienos perėjimo punkto tik 20 kilometrų.  Todėl  buvo galima lengvai susisiekti su Prūsija, iš kur buvo gabenama lietuviška spauda ir knygos, o į Tilžę buvo galima  nusiųsti rankraščius. Kun. J. Tumas pasienyje  tarp dviejų sargybos linijų surado čia gyvenantį  patikimą ūkininką J.Girgždį, kuris padėdavo per sieną gabenti knygas ir rankraščius.  Atgabentą literatūrą kunigas slėpdavo klebonijoje, čia  paskirstydavo ir perduodavo kitiems žmonėms, kurie ją išplatindavo kitose vietose.  Apie slaptą  vikaro veiklą nežinojo net klebonas Vincentas Jarulaitis , šviesus ir susipratęs lietuvis, vėliau žymus visuomenininkas ir lietuvių atstovas Rusijos Dūmoje.
J. Tumas – Vaižgantas buvo ne tik išsilavinęs, bet ir labai darbštus žmogus. Per kelerius metus jis Kulių parapijoje  atliko didelį kultūrinį darbą.  Atvykęs į Kulius, čia jis rado  neraštingus, prasigėrusius ir be galo skurdžiai gyvenančius žmones.  Parapijos žmones  jis pradėjo lankyti, pasiėmęs lagaminą su riestainiais vaikams  ir  įsimetęs šventų paveikslėlių bei   lietuviškų  knygelių.  Po parapijos kaimus pradėjo sklisti įvairios kalbos apie naująjį vikarą: vieni jį peikė, kad nepriėmęs vaišių ir neišgėręs kartu taurelės, vargingesni gyrė jo nuoširdumą ir gerą širdį – ne tik vaikus riestainiais pavaišinęs, bet ir pinigų palikęs. Vizituodamas parapiją, kun. Juozas Tumas tikrino ir žmonių raštingumą. Bet čia padėtis buvo labai liūdna: parapijoje buvo vos keli raštingi žmonės. Todėl jis jaunus ir senus kaimų žmones mokė pažinti lietuviškas raides iš elementoriaus.  Jo iniciatyva buvo suorganizuotos  slaptos lietuviškos mokyklėlės, kurias pagal galimybes lankė valstiečių vaikai.  Mokyklas jis aprūpindavo elementoriais ir rašymo priemonėmis.  Lietuvių visuomenės vardu kun. J. Tumas rašė caro valdžiai prašymus, kad būtų panaikintas lietuviškos spaudos draudimas.  1900 m. iš Vadaklių klebono J. Balvočiaus gavęs 885 rublius, jis pradėjo leisti religinį žurnalą inteligentams „Žinyčia“.
Nuošaliai nuo didesnių miestų įsikūrę Kuliai, čia apsigyvenus kun. Juozui Tumui, tapo konspiraciniu lietuvių tautinio veikimo centru,  iš kurio Žemaitijos ir Aukštaitijos kaimus  pasiekdavo lietuviška literatūra.  Kuliuose  kun. J. Tumas  tapo ir draudžiamos lietuviškos spaudos platintojų draugijos pirmininku. Klebonijoje jis įrengė knygų slėptuvę, kurioje buvo sudedamos iš Prūsijos atgabentos knygos, o vėliau išplatinamos kituose Lietuvos vietose.  Prie sienos, už kurios buvo įrengta slėptuvė,  buvo pritvirtintas nedidelis staliukas. Sėdėdamas prie to staliuko, vikaras redagavo „Tėvynės sargą“, „Žinyčią“, skaitė lietuviškas knygas.  Staliuką pastūmus, sienoje atsiverdavo durelės , pro kurias , iškilus pavojui, būdavo galima greitai įmesti draudžiamą knygą į slėptuvę ir  vėl užverti dureles. O ant netoliese stovėjusios spintelės gulėdavo atverstos knygos rusų kalba.  Sulaukęs nekviestų svečių, caro valdžios pareigūnų ar žandarų, vikaras vaizduodavo, kad jis skaito rusiškas knygas.  Valdžios pareigūnai niekada neišaiškino nei mažojo stalelio paskirties, nei knygų slėptuvės.
Kun. J. Tumas palaikė artimus ryšius su knygnešiais D. Bubinu, V. Stončiumi, J. Dargiu, D. Vičiumi, S. Nesteckiu, E. Norkumi ir kt.  Vikaras  lankėsi Pažvelsio kaime pas  poetą Butkų Juzę. Iš čia Šiaulių knygnešiai gabendavo spaudą  toliau į Lietuvą. Tarp jų buvo ir jaunas poetas Jovaras, kuris  ne kartą  lankėsi Kuliuose pas vikarą J. Tumą.  Naktimis Kulių klebonijoje vykdavo slapti knygnešių pasitarimai, kuriuose būdavo aptariami  lietuviškų knygų platinimo ir kitokios kultūrinės veiklos klausimai.  Viename tokiame pasitarime  dalyvavo ir garsusis to meto knygnešys Jurgis Bielinis.
Po parapijos kaimus sklisdavo įvairiausių pasakojimų apie kun. J. Tumo patirtus nuotykius, platinant draudžiamas knygas.  Žmonės pasakodavo  linksmas istorijas, kaip  saulėtą vasaros dieną jis kartu su knygnešiu J. Girgždžiu per Gargždų miestelį poriniu vežimu į Kulius vežė keletą maišų lietuviškų leidinių. Apie tai kažkas pranešęs žandaras. Taigi trys žandarai  knygnešių laukę prie pašto. J. Tumas vilkėjo kunigo rūbais. Važiuojant pro žandarus, kunigas  pradėjo skambinti varpeliu. Pareigūnai, pagalvoję, kad  kunigą su šv. sakramentu veža pas ligonį, nusiėmė kepures ir suklupo.  O tiedu knygnešiai  su slaptu kroviniu linksmai nurūko tolyn.  Kita istorija buvo apie tai, kaip  vieną rugpjūčio vakarą  pas vikarą apsilankė uriadnikas ir valsčiaus raštininkas.  Jiems besikalbant,  į vikaro kambarį įėjo  vyžotas, pavargęs knygnešys D. Bubinas , nešinas  į elgetos terbą sukištomis knygomis.  Knygnešys, pamatęs  caro valdžios atstovus, nesutriko. Nusiėmęs kepurę, persižegnojo ir pradėjo kalbėti poterius.  Kunigas J. Tumas „elgetai“  davė puse rublio ir paprašė  pasimelsti už mirusiųjų dūšeles.  Po keletą kapeikų  „elgetai“ įbruko ir  uriadnikas su raštininku.  Išėjęs iš klebonijos, D. Bubinas tankiuose Alantos upelio krūmuose paslėpė savo ryšulį su lietuviškomis knygomis.
Dirbdamas nelengvą spaudos redaktoriaus ir draudžiamos spaudos platintojo darbą, kunigas J. Tumas  stengėsi užmegzti ryšius su turtingais ir įtakingas žmonėmis, kad jie pinigais  paremtų jo veiklą.  Gyvendamas Kuliuose, jis susipažino su kunigaikščiu Mykolu Oginskiu, kuris mokėjo kalbėti žemaitiškai, nepritarė lietuviško rašto draudimui ir buvo gana pažangus anų laikų visuomenės veikėjas.  Kunigaikštis M. Oginskis ne tik pritarė Kulių vikaro J. Tumo veiklai, bet ir rėmė finansiškai.

Šaltinis : plunge.rvb.lt

1. Ekskursija po Kulių miestelį ir Kulių krašto muziejų

Kviečiame Kulių kraštą pažinti vadovaujantis šūkiu “Nukeliauk mažiau, pažink daugiau”. Keliaukite lėčiau – pažinkite, kas savita ir tikra, kuo gyveno, ir kuo gyvena Kuliai. Išgirskite kuliškių lūpomis pasakojamą mūsų miestelio istoriją… patirkite tradicijas… paragaukite mūsų maisto… paklampokite unikaliame gamtos kampelyje… pramokite žemaitiškai…Mes galime tęsti, o Jūs galite skaityti. Arba…galite tai patirti.

Ekskursijos metu sužinosite Kulių miestelio istoriją, aplankysite Kulių krašto muziejų, išgirsite dar negirdėtų pasakojimų apie čia gyvenusią Sofiją Kymantaitę ir Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, pavaikščiosite Vaižganto takais bei išgirsite kuo svarbus buvo Kulių kraštas, puoselėjant lietuvybę.

Po ekskursijos, esant 10 ir didesniai žmonių grupei, kviečiame užsisakyti ir sudalyvauti skaniojoje edukacijoje “Iš vėina katila“ po Vaižganto klebonijos ąžuolais Kulių miestelyje arba Baltųjų Mūrų rūsiuose. Edukacijos kaina asmeniui – 5 eur.

Edukaciją būtina užsisakyti iš anksto tel. +37061461580.

2. Ekskursija „Kulių miestelio sakralinis paveldas“

Šioje ekskursijoje sužinosite apie Kulių bažnyčios ir parapijos reikšmę kovoje su reformacija, išgirsite apie žymiausius krašto dvasininkus bei švietėjus, aplankysite bažnyčią ir susipažinsite su joje saugomomis istorinėmis bei meninėmis vertybėmis, išgirsite pasakojimus apie čia vykusius stebuklus, varpų ir vargonų istorijas.

Dėl ekskursijos su vadove tartis tel. +370 671 65 004 (Zuzana).

Esant 10 ir daugiau žmonių grupei, kviečiame po ekskursijos dalyvauti skaniojoje edukacijoje „Iš vėina katila“ po Vaižganto klebonijos ąžuolais arba Baltųjų Mūrų rūsiuose.   Edukacijos kaina asmeniui – 5 eur.

Šią edukaciją būtina užsisakyti iš anksto tel. +370 614 61 580.

3. Ekskursija „Kulių žydų bendruomenė“

Ar žinojote, kad iš Kulių kilę du pasaulyje garsūs rabinai (žydų dvasiniai mokytojai, pamokslininkai)? Šį ir daug kitų įdomių faktų apie miestelio žydų bendruomenę sužinosite aplankę jų gyvenimą menančias vietas.

Dėl ekskursijos su vadovais tartis tel. +370 679 88 700 ( Andrius), tel. +370 671 65 004 (Zuzana).

Esant 10 ir daugiau žmonių grupei, kviečiame po ekskursijos dalyvauti skaniojoje edukacijoje „Iš vėina katila“ po Vaižganto klebonijos ąžuolais arba Baltųjų Mūrų rūsiuose.Edukacijos kaina asmeniui – 5 eurai.

Šią edukaciją būtina užsisakyti iš anksto tel. +370 614 61 580.

4. Ekskursija „Kuliai – knygnešių kryžkelė“

Maršruto ilgis – 8 km, puikiai tinka žygiui pėsčiomis arba žygiui dviračiais. Maršruto dalis žvyruotu keliu ~ 30 proc. Trukmė ~1,5 val.

Keliauti galite:

  • savarankiškai, naudodamiesi čia pateikta informacija,
  • esant 10 ir daugiau asmenų grupei Jus gali lydėti eksursijos vadovė, kurios pasakojimai apie knygnešystę Kulių krašte nustebins ir privers iš naujo apmąstyti šio reiškinio svarbą Lietuvybei. Dėl ekskursijos su vadove skambinti tel. +370 671 65 004.

Rekomenduojame vykti maršrutu: Kulių miestelio Vaižganto klebonija (A) – Knygnešio Jurgio Gudo tėviškės vieta (B) – koplytėlė (knygnešių  susitikimų vieta ir draudžiamos spaudos slėptuvė) (C) – paminklinis akmuo Rainių kankiniams, tremtiniams, partizanams ir Vaižganto aprašyto Pragiedrulių kaimo laukai (D) – Vaižganto ąžuolynas ( E) – Tremtinių koplytstulpis ant Troškės kalno (F) – Kulių miestelio centras.

Aplankius Vaižganto ąžuolyną rekomenduojame užkąsti ir pailsėti kavinėje „Karčema“ arba, esant  10 ir daugiau žmonių grupei, kviečiame atgauti jėgas ir užkąsti dalyvaujant ekskursijos skaniojoje edukacijoje „Iš vėina katila“ po Vaižganto klebonijos ąžuolais arba Baltųjų Mūrų rūsiuose. Edukacijos „Iš vėina katila“ kaina asmeniui – 5 eurai.

Ekskursiją su edukacija būtina užsisakyti iš anksto tel. +370 614 61 580.

5.Ekskursija „Išlikę istorijoje“

Maršruto ilgis – 24,8 km, rekomenduojama vykimui automobiliu arba dviračiu. Maršruto dalis žvyruotu keliu ~ 90 proc. Trukmė automobiliu ~2,5 val., dviračiu ~ 5,5 val.

Keliauti galite:

  • savarankiškai, naudodamiesi čia pateikta informacija,
  • esant 10 ir daugiau asmenų grupei Jus gali lydėti ekskursijos vadovė. Vykdami šiuo maršrutu jūs turėsite galimybę net tik pamatyti istorinius statinius, aplankyti Kulių krašto muziejų, bet ir išgirsite įdomiausias Kulių miestelio ir kaimų istorijas.  

Dėl ekskursijos su vadove skambinti tel. +370 671 65 004.

Rekomenduojame vykti maršrutu: Kulių miestelio senieji pastatai (A) – Tremtinių koplytstulpis ant Troškės kalno (B) – Mažųjų Mostaičių  istorinio ir architektūrinio paveldo sodyba (C) – krikščionybės paminklai (D) – Mižuikų kaimas istorijos verpetuose (E) – partizanų kapai Rapšaičiuose (F) – Sukilimo vado Antano Vaišvilos tėviškės vieta (G) – Kulių miestelio centras(A).

Rekomenduojame grįžtant sustoti poilsiui Vaižganto ąžuolyne Kulių III tvenkinio pakrantėje arba kavinėje „Karčema“. O esant  10 ir daugiau žmonių grupei, kviečiame atgauti jėgas ir užkąsti dalyvaujant skaniojoje edukacijoje „Iš vėina katila“ po Vaižganto klebonijos ąžuolais arba Baltųjų Mūrų rūsiuose. Edukacijos kaina asmeniui – 5 eur.

Ekskursiją su edukacija būtina užsisakyti iš anksto tel. +370 614 61 580.

Vykdami šiuo maršrutu Jūs taip pat galite:

  • Parsivežti lauktuvių  – įsigyti laimingų vištų kiaušinių ar ekologiškos vištienos iš ūkininko P. Mockaus ūkio (Plungės r., Kulių sen., Mižuikų k., koordinatės:  55.803562, 21.739434) Dėl produktų susitarkite iš anksto tel. +370 618 44 028.

Apžiūrėti kavinės „Karčema“ danielių bandą ( koordinatės 55.814015, 21.686017)

6. Ekskursija „Ablingos istorijos ir edukacija bityne“

Maršruto ilgis ~ 9,2 km, rekomenduojama vykimui automobiliu arba dviračiu. Maršruto dalis žvyruotu keliu ~ 85 proc. Trukmė automobiliu ~ 1,5 val. (be edukacijos), ~3,5 val. su edukacine programa bityne „Svečiuose pas bitininką“. Trukmė dviračiu ~2 val. be edukacijos, ~ 4,5  val. su edukacija bityne.

Keliauti galite:

  • savarankiškai, naudodamiesi čia pateikta informacija,
  • esant 10 ir daugiau asmenų grupei Jus gali lydėti ekskursijos vadovė. Vykdami šiuo maršrutu  išgirsite tragišką Ablingos ir Žvaginių kaimų istoriją, galėsite apžiūrėti Ablingos memorialinį ansamblį ir Ablingos lurdą.

Dėl ekskursijos su vadove skambinti tel. +370 671 65 004.

Edukacijai „Svečiuose pas bitininką“ registruotis tel. +370 610 61 960.

Rekomenduojame vykti maršrutu: Kulių miestelio centras (A) – Didžiųjų Mostaičių kaimas ( B)- Žvaginių piliakalnis ir Ablingos memorialas (C) – Gintauto Grigaičio bitynas (D) – Kulių miestelio centras (A).

Taip pat keliaujant šiuo maršrutu galite aplankyti Didžiųjų Mostaičių kaimo Peklinės miške buvusią partizanų stovyklavietę, kurioje žuvo 10 kovotojų. Apie tai liudija čia pastatyti atminimo ženklai.  Svarbu: lankytinas objektas į miško gilumą nutolęs 340 m, takas veda miško proskyna, po lietaus gali būti šlapia, todėl pasirūpinkite tinkama avalyne. Objekto koordinatės ir atvykimo maršrutas pažymėtas žemiau esančiame žemėlapyje. Atvykę prie tako pradžios ieškokite medinės rodyklės su užrašu „Partizanų žuvimo vieta“.

Vykdami šiuo maršrutu Jūs taip pat galite:

  • Aplankyti ~ 2 km nuo Ablingos memorialo nutolusį Ablingos Lurdą.
  • Apsilankyti bičių terapijos (apiterapiniame) namelyje ir įsigyti įvairių medaus ir kitų bičių produktų G. Grigaičio bityne, Didžiųjų Mostaičių k. Miško g. 14. Tel. pasiteiravimui 8 68 851005.

Esant  10 ir daugiau žmonių grupei, kviečiame atgauti jėgas ir užkąsti skaniojoje edukacijoje „Iš vėina katila“ po Vaižganto klebonijos ąžuolais arba Baltųjų Mūrų rūsiuose. 

Skaniosios edukacijos kaina asmeniui – 5 eur. Edukaciją būtina užsisakyti iš anksto tel. +370 614 61 580

7. Patyriminis žygis į Reiskių tyro pelkę.

Siūlome unikalią progą apsilankyti didžiausiame Žemaitijoje pelkiniame komplekse, užimančiame apie 800 ha.  Reiskių tyras yra tipiška Vakarų Lietuvos aukštapelkė su ryškiai išreikštu vidurio išgaubimu, atviromis plynėmis, praplaišomis, nepraeinamomis klampynėmis, ežerokšnių gausa, Reiskių ežero akimi ir salomis. Vedami patikimos vadovės patirsite pelkių gamtos gyvenimą, pamatysite tik čia aptinkamų augalų ir paukščių. Žygio trukmė ~ 2,5 val.

Svarbu: Saugant šį unikalų gamtos kampelį žygiai organizuojami nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1 d. ir tik mažoms žmonių grupėms. Būtina neperšlampanti avalynė.

Dėl žygio būtina susitarti iš anksto tel. +370 686 60 915.

Vykdami šiuo maršrutu Jūs taip pat galite:

  • Paragauti ir įsigyti įvairių rūšių sūrių sodyboje „Slėnio sūriai“. Daugiau informacijos tel. +370 605 94 841 arba +370 676 92 405.

Šaltinis: http://www.plunge.lt